tylus

tylùs, -ì adj. (4) K, MitI315, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, tỹlus, -ì (4); I, N, M 1. negarsiai skambantis, vos girdimas: Gero žmogaus tylùs balsas, pikto – iš toli girdėt Tr. Liūdniausią eiseną gali pagyvinti tylus juokas J. Gruš. Skaitė tylėlesniu balsu nei tas, kuriuo pirma teigė Db. Išgirdęs savo kaimynų tylutėlius žingsnius, eidavo toliau rš.

tỹliai adv. KŽ; M: Tỹliai kalbėtis DŽ. Tỹliai dūsauti NdŽ. Jis tylutėliai uždainavo rš. Buvo susitarę kuo tyliausiai kalbėt LKGII493. tylỹn adv.: Tylỹn eiti NdŽ.

2. ramus, nevėjuotas (apie orą ar paros metą): Liovės vėjas, metės oras, tylus oras SD31. O naktis tamsi ir tokia tyli, kad ausyse man spengti pradėjo J.Balt. Tylutis vakaras rš. Tylus tylus vakarėlis, teip ramu ant lauko LTR(Brž). Naktis buvo tyli tyli rš. Ošia liepa nuo amžių senų, mačius karo ir maro, ir visko – ir tylių, ir vėjuotų dienų rš. 3. PolŽ26 begarsis, be triukšmo, tykus: Balti rūkai banguoja driekias per tylią žemę Lietuvos S.Nėr. Nemuno krantai glūdėjo tylūs, tamsūs ir paslaptingi A.Vencl. | Tylùsis išlydis FzŽ116. ^ Vanduo tylus, bet gilus rš. Tyliõ[je] balo[je] velniai maudos Ar.

tylù n. NdŽ, KŽ, DŽ¹; LL15: Tylu tylutėliai pasidarė pirkioje J.Marc. Salėje tylu pasidarė E.Miež. Valandėlę pabuvo tylu rš. O jau tylu aplinkui, o miega visi vienkiemiai palaukėm ir pamiškėm J.Balt. Buvo taip tylu, tarsi galėjai girdėti, kaip saulės spinduliai kapoja sniegą rš. ^ Aplinkui gi taip tylu kaip per mišias J.Bil. Tylù kap kapuos Dkš. Nutilus varpui, aplinkui buvo tylu kaip kape A.Vencl. Nė gyvos dvasios nematyti, tyku kaip po maro metų Žem. Tylu kaip ant žydų kapų Ds. Tylù – diedas kelnėm maunas Šš. tỹliai adv. KI344, NdŽ, KŽ, tyliaĩ; N, M: Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Gęsta nuostabiai tyliai tolimi vakarai S.Nėr. Tỹliai pareinam jau, vėlai pareinam Trk. Tuoj visus tỹliai tỹliai kaip paukščiokus ir surašė Šmn. Tỹliai ramiai upelis tekėjo (d.) Ktk. Pažiūrėk in vandenėlį – kap tyliai sruvena LTR(Lp). Oi tyliai, oi tyliai Nemunėlis teka, mergelė berneliu pasakėlę seka LTR(Lzd). Senis šluostosi lūpas, stojas ir tyliai eina rš. Užejo gavėnė, tada jau tỹliai, nebuvo ne muzikų, ne nėko Akm. Tylutėliai apsirengė, kad nepažadintų motinos, ir išėjo į kiemą J. Avyž. Meldžiamoji, tik tylėliau LKGII487. Tu čia sau tylutėliai gulėk ir ilsėkis A.Vencl. Ir tylutėliai, kad kas nepastebėtų, išėjo iš trobos rš. Lėkė tyliaĩ DrskŽ. Kad alų darysi tyliai, tai jis bus nestiprus LTR(Rm). Tyliai tyloms laikyk alų krikštynoms TŽV621. ^ Eina tỹliai – kap mėnulis per šiaudus Dkš. ║ ramus, netrikdomas: Tylùs gyvenimas NdŽ. Dabar toks tylùs laikas (baigti laukų darbai), nors tėvui į talką važiuok Srv. Oi, kaip didį pakajų ir tylį atilsį tas turėtų, kurs apei Dievą ir savo išganymą temislytų M.Valanč.

tylù n., tỹlu: Tỹlu buvo mūs sodžiuj, nesiskovė žmones DrskŽ. tỹliai adv.: Nesu skelbęs[is], tỹliai [meno dirbinius] dirbau Ms. Visą gyvenimą tỹliai i pragyveno Nv. Žemaičiams vienok, savo užkampė[je] tyliai gyvenantims, viskas klojos M.Valanč.

4. SD151, K, LB248, FrnW nešnekus, nekalbus: Tylėt mokąs, tylus R371, MŽ498. Tylių̃ tyliáusias NdŽ. Kokis anas tylus – čiūni ir čiūni LzŽ. Sunku būtų rasti žmogų tylesnį už jį: jis beveik visai nekalbėjo J.Balč. Ka jau ką kas klausa, atsako, o teip tylùs Trk. Į mūsų baraką jis atėjo tylutėlis, bet guvus, į visas puses dairydamasis rš. ^ Tylùs yt žuvis Pln. Kurčios motinos tylus vaikas LTR(Zp). Tylus liežuvis parodo išmintingą galvą Lp.

tylỹn adv. NdŽ; N.

5. NdŽ žodžiais nepasakytas: Tylùs priekaištas DŽ¹. Bet ir koks stojosi pavidalas man tylaus pasiilgimo gobiamas! Vd. Bažnytėlė – kaip klūpanti motina – tylų skausmą į dangų kelia J.Marcin. Juk moteriškė … ne vieną tylią ašarą nušluosto A1885,14. Visi tie daiktai, jų sudėliojimas dvelkė tylia vienatve P.Cvir. 6. kuris lėto, ramaus būdo, ramus: Kokis tylùs berniukas Ign. Vaikai geri, toki tylùčiai Rmš. Toki tylì šeima buvo mūso Žlb. Sūnus buvo toks dievobaimingas, tylus vaikas, jog iš tikro galima buvo turėti vilties, kad iš jo išeis kunigas rš. Tylus, niekur nepuolė stačia galva rš. Rodos, toks tylutis, o žiūrėk, kai paspirgino boba, tuoj atgijo rupūžiukas V.Myk-Put. Tỹlus tokis šuoj, tykus labai Drsk. ^ Tylì kaip avikė LTR(Grk), Šmk. Tylì kaip vištelė Jnš. Tylioji (Tyli Gdr) kiaulė gilią (giliau Pln) šaknį knisa Vvr. Saugokis tylaus ir smarkaus – abu lygūs LTR(Auk). Kailis iškaištas gležnesnis, o pati tylesnė A.Baran. Tylùsis velnią mislija Jnš. Ant tylaus vėjas užpučia, o bistras pats užbėga KrvP(Švnč). Tyliam nepramuš galvos S.Dauk.

◊ tyli vieta N; tylus daiktas N išvietė.